labas labutis,
dar visa apsvaigus nuo gimtojo krašto prieglobsčio, savo didžiulės lovos patogumo ir savo brangiausios "adamsų" šeimynėlės, aš jau pavasariu kvepiančiame londone. visa įkvėpta ir deganti noru kibti į savo blogo gelbėjimo operaciją. kad ir kaip kvailai tai skamba. gėdagėda, bet lietuvoje buvo tiesiog per gera, todėl jokios rašliavos man visai nerūpėjo, na o dabar,
noriu rašyti, vėl įkvėpti, stebinti ir džiuginti.
šį kartą nusprendžiau papasakoti ir parekomenduoti kelis naujausius pirkinukus, kurie tapo must-have-all-the-time mano "gausybės rage".
kadangi įkopiau į trečią dešimtį, jau pats laikas tinkamai savimi pasirūpinti, kad vėliau nebūtų per vėlu. apie kremus nuo raukšlių ir pan. tikrai dar nekalbėsiu, nesu tam nei subrendusi, nei pasiruošusi, nei duomiuosi :D na, o tas savimi rūpinimasis tik skamba išsidžiai, žadantis dideles ir ilgas procedūras. nė velnio. tarp kitko, kadangi blogspotas pakeitė nuotraukų sistemą t.y. yra tam tikras limitas, dabar teks dirbti su photoshop ir klijuoti visus kadrus. tikiuosi tai jums nesukels jokio diskomforto, na, o dabar važiuojam arba kitaip tariant paexali. :D
taigi, pirmasi
s DURANCE rankų ir kūno losjonas su levandų aliejaus ekstraktu. visai neseniai pamėgau levandas, na o dabar esu tiesiog dėl jų pakvaišus. vis dar prisimenu kaip mama iš sodo atveždavo džiovintų levandų puokštelę ir gražiai, aprišus kaspinu įdėdavo į vazelę ir pastatydavo mano kambaryje. Kremas kainuoja apie 40lt, dabar tiksliai neprisimenu, BET jo užtenka LABAI ilgai. turint omenyje, kremas skirtas rankoms, bet man puikiai "sueina" ir kūnui. Labai lengvos tekstūros, greitai džiūna ir palieka labai malonų kvapą. žinoma toms, kurios mėgsta aštresnius kvapus.
kitas mano atradimas
Opi "manikiūrinis" kremas su verbena. Taip, ta pačia iš "vampyrų dienoraščių", tos kurios žiūri :D kvapas primena levandas, tik šiek tiek švelnesnis, tačiau neprarandantis savo pirminio, aštraus tono. šį kremą naudoju tikrai ne pagal paskirtį, o greičiau dėl kvapo, kadangi išlieka labai ilgai ir primena kvepalus. turbūt ne kartą teko autobuse užsikimšti nosį, dėl kokio nors nemalonaus tvaiko, na, o kai rankos dieviškai kvepia, tai nesukelia jokio diskomforto :D kremą nugvelbiau iš mamos, tačiau manau jo kaina iki 25 lt. dabar skaitydama chanel kvepalų istorijos knygą tapau visiška kvapų manjake. viskas, visur ir visada turi kvepėti. skamba paranojiškai, bet užtat kokius malonius pojūčius tai sukelia. net ir dabar rašydama šį įrašą, vis pridedu delną prie nosies ir įsivaizduoju kaip lakstau po pievą pilną levandų ir verbenos :D pakvaišau, mergaitės. pati jaučiu, kad galbūt mano kalba per daug "buitinė" ir per laisva. tačiau šio įrašo noriu būtent tokio. laisvo, tokio, kaip dabar jaučiuosi ir kokią nuotaiką noriu perteikti.



Kadangi dabar jau esu rimta, dirbanti mergina galiu sau leisti pasilepinti. visai neseniai įsigijau "Hermes Kelly" kvepalus. kaip jau ir minėjau aukščiau, mėgstu aštrius, rytietiškus kvapus, tačiau šie kvepalai visiška priešingybė mano sukurtiems "standartams". tai labai lengvas gėlių aromatas, paliekantis malonų ( bent jau visi taip sako :D ) šleifą. Vėl gi chanel knyga mane taip stipriai įkvepia, kad pradedu domėtis kvepalų gamyba, sudedamosiomis dalimis, gėlių pavadinimais ir kvapų apibūdinimais. nėra nieko geriau, kai vakare atsiguli į lovą ir užuodi savo mėgstamus kvepalus ant plaukų. :)
didžiausias ir geriausias dalykas nutikęs grįžus į londoną - didelis baltas vokas ant lovos, kuriame dovana nuo viktor and rolf kompanijos. gavau iki skausmo žinomų kvepalų mėginuką su dviem kūno kremo mėginukais ir dušo žele. smulkmena, bet graži pakuotė, rožinė švelni spalva mane taiiiip papirko ir uždėjo šypseną visai dienai. šį kvapą taip pat priskirčiau prie mano "must have" kvepalų galerijos. jei tik galėčiau - tikrai kolekcionuočiau kvepalus.


kalbant apie šmutkes ir tuštybę, lietuvoje sėkmingai "prasinešiau" pro išpardavimus. visko nenufotografuosiu, bet pačius pačiausius pirkinius, pradžiuginusius širdelę parodysiu. labai ir naiviai tikiuosi, kad greitu metu pavyks susiorganizuoti outfit nuotraukų su naujais pirkiniais. šių aulinukų jau seniai norėjau, bet vis ranka nekilo pirkti, nes čia londone kainavo marias. kas nustebino, kad zaroje manęs laukė vienintelė pora šių dailių bačiukų plius mano dydžio pliusplius už padorią kainą. stvėriau negalvojusi, o grįžusi galvoje surikiavau krūvą derinių, kuriuos kaip minėjau, tikiuosi greitai pademonstruosiu.
pagaliau pirmą kartą savo spintos istorijoje pasakiau ne juodai odinukei ir įsigijau šią šviesiai rudą. tikros odos, su visomis detalėmis, kurias įsivaizdavau kaip turėtų atrodyti mano naujasis lauko drabužis. ačiū uk klimatui, ilgai laukti ir kankintis nebereikės, nes oro sąlygos leidžia mesti visą žieminį kailį.
tai tiek šį kartą. Noriu padėkoti už jūsų palaikymą ir kantrybę su mano visais spyriojimais. jūs net neįsivaizduojat kiek man daug reiškia, jūsų skaitytojų, laukimas, kuomet parašysiu naują įrašą. labai tai vertinu ir pažadu nenuvilti :)